Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
29 30 31 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 1 2

 

 

Ministro J. Oleko įžanginis žodis EP seminaro „ES partneriai ir BSGP: Rytų partneriai“ liepos 2 d.

2013.07.02

Jūsų Ekscelencijos, ministrai, garbūs svečiai,

 

man didelė garbė pasveikinti Jus mūsų sostinėje Vilniuje šia istorine pirmojo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginio proga. Malonu pažymėti, kad mūsų pirmininkavimas sutampa su Europos Sąjungos šeimos padidėjimu – tik vakar Kroatija tapo visateise Europos Sąjungos nare.

Aš ypač norėčiau pasveikinti atstovus iš šešių partnerių šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos. Tikime, kad Jūsų dalyvavimas šiame seminare padės mums geriau suprasti saugumo iššūkius mums visiems labai svarbiame regione. Tikimės išgirsti apie Jūsų ligšiolinę bendradarbiavimo bendrosios saugumo ir gynybos politikos srityje patirtį, Jūsų rūpesčius ir ateities lūkesčius.

Europos Sąjunga siekia atlikti didesnį vaidmenį skleidžiant saugumą Europos periferijoje ir už jos ribų. Tam tikslui reikia plėtoti bendradarbiavimo programas saugumo ir gynybos srityje, visų pirma su savo kaimynais Rytuose ir Pietuose.

Lietuva ypač entuziastingai remia Rytų partnerystės iniciatyvą. Tai neturėtų stebinti, atsižvelgiant į stiprius istorinius ryšius su šiuo regionu, intensyvius ekonominius santykius ir tą faktą, kad Europos Sąjungos rytinė siena yra vos už 40 km nuo Vilniaus.

Žiūrint iš Bendrosios saugumo ir gynybos politikos perspektyvos, šešios Rytų partnerystės šalys apima keletą aktyviausių ir entuziastingiausių Europos Sąjungos partnerių saugumo srityje –Ukrainą, Gruziją ir Moldovą. Europos Sąjunga taip pat aktyviai dalyvauja sprendžiant konfliktines situacijas šiame regione. Taigi, yra abipusiai interesai ir augantis dinamizmas bendradarbiaujant saugumo srityje, kuris turi būti skatinamas ir palaikomas.

Naudodamasis proga norėčiau pateikti keletą komentarų dėl Lietuvos požiūrio į Europos Sąjungos bendradarbiavimą saugumo srityje ir mūsų lūkesčių dėl šio seminaro.

Saugios kaimynystės kūrimas yra strateginis Lietuvos saugumo ir gynybos politikos interesas. traukdami Rytų kaimynus į ES Bendrąją saugumo ir gynybos politiką ir bendradarbiaudami su jais, mes siekiame uos paveikti, prisidėti prie jų demokratinės raidos ir reformų proceso. Visa tai, jei lydės sėkmė, turėtų teigiamos įtakos mūsų regiono (ir Europos) saugumui.

Aš tikiu, kad įtraukimas turėtų būti pagrindinis ateities Europos principas. Juo turėtume remtis kurdami efektyvią saugumo architektūrą tarp tų pačių siekių šalių, kurios laikosi tų pačių demokratinių principų. Europa dar visa vieninga ir laisva, ir šis procesas turi būti baigtas. Tik vadovaudamiesi tokiu visa apimančiu požiūriu galėsime užtikrinti saugumą ir garantuoti ilgalaikį stabilumą Europos žemyne.

Rytų partnerystės iniciatyva, paskelbta 2009 m. Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Prahoje metu, yra vienas iš Europos Sąjungos įrankių, siekiant priartinti šešis Rytų partnerius prie Europos. Ketvirtaisiais gyvavimo metais ši iniciatyva jau davė apčiuopiamų rezultatų skatinant demokratines reformas Rytų partnerių šalyse. 2011 m. Lenkija, pirmininkaudama Europos Sąjungos Tarybai, atliko puikų darbą stiprindama bendradarbiavimą su Rytų partneriais, taip pat ir saugumo ir gynybos srityje. Šis darbas turi būti tęsiamas. Mes tikime, kad 2013 metai taps kitu svarbiu Rytų partnerystės etapu ir kulminacija bus Rytų partnerystės viršūnių susitikimas čia, Vilniuje, lapkričio mėnesį.

Žvelgdamas į praktinius bendradarbiavimo bendrosios saugumo ir gynybos politikos srityje aspektus, norėčiau išskirti keletą sričių, kur bendradarbiavimas galėtų būti geresnis:

– Europos Sąjunga turėtų rengti reguliarias konsultacijas su partneriais saugumo ir gynybos klausimais. Neseniai įsteigta bendrosios saugumo ir gynybos politikos grupė Rytų partnerystės programoje yra svarbus žingsnis šioje srityje. Turėtume visiškai išnaudoti jo potencialą.

– Europos Sąjunga galėtų būti aktyvesnė įtraukdama suinteresuotus partnerius, reguliariai juos kviesdama į pratybas, mokymo veiklą ir operacijas. Iš tiesų suinteresuotų partnerių įtraukimas į įvairią Europos Sąjungos veiklą turėtų būti suvokiamas kaip saugumo ir stabilumo stiprinimo priemonė ir kaip tikslas pats savaime – ne tik kaip nustatytų pajėgumų trūkumų užpildymas.

– Kita vertus, partneriai galėtų būti labiau iniciatyvūs, pasinaudodami Europos Sąjungos patirtimi saugumo sektoriaus reformos srityje. Galėtų būti skatinami tie partneriai, kurie nori ir gali įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus – ar tai būtų reformos, ar Europos Sąjungos aprūpinimas reikalingais pajėgumais.

– Galiausiai mūsų bendradarbiavimo struktūra ir programos turėtų leisti partnerių diferenciaciją. Akivaizdu, kad šešių Rytų partnerių siekiai ir tikslai Europos Sąjungos atžvilgiu yra labai skirtingi. Todėl mūsų bendradarbiavimo programos turėtų būti pritaikytos suderinti tuos skirtumus ir užtikrinti, kad kiekvienas jaustųsi patogiai. Turėtų būti vadovaujamasi principu „daugiau už daugiau“.

Tikiu, kad Jūs aptarsite šiuos klausimus per seminarą ir kad šalių partnerių atstovai bus aktyvūs dalydamiesi savo perspektyvomis. Nepaisant to, kad mes išskyrėme Rytų Europą, Jūsų diskusijos bus vienodai svarbios ir naudingos ir kitoms geografinėms sritims, taip pat ir visai Europos Sąjungos politikos ir programų su partneriais plėtrai.

Galvodami apie ateitį, mes tikime, kad šio seminaro diskusijos padės pagrindus tolesniems svarstymams: Europos Sąjungos gynybos politikos direktorių, o vėliau – Europos Sąjungos gynybos ministrų. Mūsų požiūriu, partnerystė bendrosios saugumo ir gynybos politikos srityje yra strateginės svarbos klausimas ir todėl nusipelno tinkamo dėmesio Europos Tarybos susitikime gruodžio mėnesį. Valstybių vadovai turėtų duoti patarimą ir paskatinti toliau stiprinti bendradarbiavimą su partneriais Europos Sąjungos saugumo ir gynybos srityje.

Kitaip sakant, tikime, kad šis seminaras taps daugiau nei intelektualiomis pratybomis. Norėtume, kad jis prisidėtų prie patikimos ir efektyvios Europos Sąjungos politikos kaimynų ir kitų svarbių partnerių atžvilgiu. Leiskite man palinkėti įdomių ir turiningų diskusijų. Viliuosi Jus visus pamatyti šiandien vakarienės metu ir linkiu Jums visiems malonios viešnagės Vilniuje.

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media