Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
31 1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 1 2 3 4

 

 

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko kalba, pasakyta seminare „Baltarusijos ateitis: Europos iššūkiai ir galimybės“

2013.09.18

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko kalba, pasakyta seminare „Baltarusijos ateitis: Europos iššūkiai ir galimybės“

2013 m. rugsėjo 18 d., Vilniuje

 

Garbingieji svečiai, mielieji alumnų draugijos nariai!

 

Man labai malonu ir didelė garbė šiandien kalbėti Jums Baltarusijos ateities tema. Baltarusijos klausimas mums svarbus dėl dviejų priežasčių: pirmoji – Baltarusija yra artima mūsų kaimynė, nuo Vilniaus nutolusi tik apie 40 kilometrų; antroji priežastis susijusi su vienu iš pagrindinių mūsų pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetų – Rytų partneryste. Baltarusija yra viena iš šešių Rytų partnerystės iniciatyvoje dalyvaujančių šalių.

 

Saugios kaimynystės formavimas yra strateginis Lietuvos saugumo ir gynybos politikos interesas. Mes mielai linkę tartis ir bendradarbiauti su mūsų Rytų partnerėmis ir taip siekti pokyčių į gera, prisidėti prie Rytų partnerių demokratinio vystymosi ir reformų. Tai, jei mums pasisektų, turėtų teigiamos įtakos ir mūsų regiono, ir visos Europos saugumui.

 

Manau, kad ateityje Europa turėtų vadovautis visuotinumo principu. Europa dar nėra tapusi vieninga ir laisva, tad šis procesas turi būti baigtas. Tik remdamiesi tokiu principu galėsime užtikrinti saugumą ir garantuoti ilgalaikį stabilumą Europos žemyne.

 

Šiandien Baltarusijos atvejis rodo, kad autoritarinis režimas ne tik gali gyvuoti artimiausioje Europos kaimynystėje, bet ir gyvuoti ilgai. A. Lukašenkos režimas naudojasi politiniais kaliniais kaip gyvąja valiuta. Tai jau buvo padaryta reikalaujant politinės ir ekonominės naudos iš Europos Sąjungos. Kita vertus, maždaug du dešimtmečius režimas žaidžia primityvų žaidimą – svyruoti tarp Briuselio ir Maskvos: flirtuoti su Rusija išlikimo sumetimais, ir Europos vektorių naudoti kaip atsaką Maskvai.

 

Tačiau Baltarusija turi ir pozityviąją pusę. Pirma, ji nesutinka vienydamasi su Rusija atsisakyti suvereniteto, stengiasi jį išlaikyti. Antra – Baltarusija turi tautinį identitetą, nors ir silpną, kuris nesutampa su rusiškuoju, ir tai yra Baltarusijos suverenumo ramstis. Visa tai ir dar dėmesys, kurį Baltarusija skiria bendroms mūsų istorinėms ir kultūrinėms šaknims, liudija Baltarusijos norą traukos jėgos nešamai artėti prie Europos.

 

Kol kas Europos Sąjunga neturėjo pakankamai įtakos, kad pakeistų politinę situaciją šioje šalyje. Iki šiol jai trūko aiškios santykių su Baltarusija strategijos: nebuvo įgyvendintos nei sankcijos, nei dialogas. Vizijos nebuvimas atiduoda pranašumą į rankas tų, kuriems Baltarusijos artėjimas prie Europos yra neparankus.

 

Baltarusija Europos Sąjungos Rytų partnerystės iniciatyvoje dalyvauja tik labai nereikšmingai, mažiausiai iš visų šešių partnerių. Vis dėlto Lietuva nori gerinti Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykius ir siekia, kad Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai atvertų Baltarusijai naujas galimybes. Labiausiai neatidėliotinas klausimas, kuris turėtų būti išspręstas, norint atnaujinti Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykius, yra politinių kalinių problema.

 

Atrodo, Baltarusijos atstovas, užsienio reikalų ministras, dalyvaus Rytų partnerystės viršūnių susitikime, rengiamame Vilniuje lapkričio mėnesį. Taip Baltarusija užtikrintų simbolišką dalyvavimą Rytų partnerystės iniciatyvoje ir įrodytų, kad ji taip pat patenka į Europos Sąjungos šalių politikos orbitą.

 

Ilgalaikis Lietuvos tikslas – turėti demokratišką, suverenią kaimynystę, kuri užimtų deramą vietą Europos Sąjungoje. Mes nepritariame visiškam Baltarusijos izoliavimui, nes tai tik dar labiau ją stumia į Rusijos rankas.

 

Gynybos srityje mes su Baltarusija palaikome ekspertinio lygmens bendradarbiavimą atskiruose, atidžiai parinktuose sektoriuose. Turėtume tokį bendradarbiavimą palaikyti ir net plėtoti tam, kad parodytume, jog neizoliuojame savo kaimynės ir stengiamės skatinti Europos Sąjungos vertybes ir profesinius standartus.

 

Apibendrinant galima pasakyti, kad mes esame labai susirūpinę Baltarusijos ateitimi – ne tik Lietuva, bet ir visa Europos Sąjunga. Tai kartu ir iššūkis, ir proga. Esu linkęs viltis, kad viršūnių susitikimas Vilniuje atvers bent nedidelį galimybės langelį bendrai Baltarusijos ir Europos Sąjungos ateičiai. Šioje vietoje ir leiskite palinkėti Jums turiningų ir našių diskusijų.

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media