Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
26 27 28 29 30 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31 1 2 3 4 5 6

 

 

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko kalba, pasakyta NATO mokslo ir technologijų organizacijos tarybos sesijoje

2013.09.18

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro Juozo Oleko kalba, pasakyta NATO mokslo ir technologijų organizacijos tarybos sesijoje

2013 m. rugsėjo 18 d., Vilniuje

 

Gerbiamasis Mokslo ir technologijų tarybos prezidente, viceprezidente, garbingieji svečiai, ponios ir ponai!

 

Man didelė garbė pasveikinti Jus, susirinkusius Vilniuje, ir kreiptis į tokią garbingą NATO bendruomenę.

 

Jūs susitinkate mūsų šaliai svarbiu ir įtemptu metu. Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai, todėl dabar turime puikią progą iškelti tiek NATO, tiek Europos Sąjungai itin svarbias iniciatyvas. Jūsų leistas, paminėsiu tik keletą iš jų: energetinis saugumas, bendradarbiavimas Rytų kaimynystėje, NATO ir Europos Sąjungos santykių plėtojimas. Europos Sąjunga ir NATO bendradarbiauja daugelyje sričių ir mes suinteresuoti, kad šis bendradarbiavimas būtų dar tvirtesnis.

 

Lietuva – sąlyginai nauja NATO narė. Kitais metais švęsime dešimtąsias narystės NATO metines drauge su dar šešiomis NATO narėmis. Tačiau nors šia prasme ir esame jauni, jau galime pasigirti atlikę nemažai reikšmingų darbų kaip vieni iš sąjungininkų. Norėčiau išskirti tris, mano manymu, svarbiausius:

Pirma, Afganistanas. Tvirtai remdama NATO misiją Afganistane, Lietuva apsiėmė vykdyti ambicingą užduotį – vadovauti vienai iš Provincijos atkūrimo grupių. Visai neseniai atsakomybė už saugumą Goro provincijoje buvo perduota į Afganistano pajėgų rankas, o tai – sėkmingų mūsų pastangų įrodymas. Prieš kelias dienas iš misijos Gore namo grįžo paskutiniai Lietuvos kariai. Per šią misiją sėkmingai plėtojome bendradarbiavimą su Lietuvos mokslininkų bendruomene, ypač geologijos ir archeologijos srityse.

Antra, galiu išdidžiai pasakyti, kad mūsų šalis – viena iš išmaniosios gynybos principų taikymo lyderių. Mažai šaliai išmanioji gynyba – puikus būdas turėti didesnius pajėgumus. Trys Baltijos šalys pradėjo bendradarbiauti remdamosi tais principais, kurie šiandien vadinami išmaniąja gynyba, gerokai anksčiau, nei tapo NATO narėmis. Ir šiandien mes stengiamės vienyti jėgas bemaž visose gynybos srityse. Tokia pačia dvasia bendradarbiaujame ir su kitomis partnerėmis.

 

Taip pat Lietuva yra ne vieno Sąjungininkų pajėgų operacijų vadavietės vadovaujamo išmaniosios gynybos projekto dalyvė. Bendradarbiavimas medicinos pagalbos, logistikos ir įvairių švietimo programų srityse – tai tik keletas iš daugybės paminėti vertų pavyzdžių. Esu įsitikinęs, kad Jūsų bendruomenė padės skatinti išmaniosios gynybos plėtrą.

 

Trečia, su džiaugsmu pranešu, kad vos prieš kelias savaites Vilniuje buvo oficialiai atidarytas NATO Energetinio saugumo kompetencijos centras.

 

Šis centras jau dabar atlieka daugybę uždavinių. Jis savo veikla nepaprastai prisideda prie NATO energetinio saugumo bendruomenės formavimo. Svarbi to dalis yra mokslas ir technologijos. Centras vykdo įvairius bendrus projektus su mokslininkais iš NATO šalių ir partnerių. Remiantis šiais projektais, Aljanso narėms bus teikiamos mokslinės rekomendacijos dėl galimybių padidinti savo ginkluotųjų pajėgumų efektyvumą.

 

Tiek Lietuvai, tiek kitoms, o ypač nedidelėms, šalims, kurių turimi gamtos ištekliai riboti, energetinis efektyvumas yra išties rimtas iššūkis. Vienas prioritetinių NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro uždavinių – atrasti, kaip su jais susidoroti. Pavyzdžiui, šiuo metu vykdomas operacinio energetinio efektyvumo projektas. Jo esmė – sumažinti misijų efektyvumui kenkiančius energetinius apribojimus ir padidinti operacinį pranašumą. Esu tikras, kad NATO reikia daugiau tokių projektų. Manau, mokslininkų bendruomenės parama kuriant, testuojant, sertifikuojant energetinį efektyvumą didinančias technologijas būtų ypač svari.

 

Dar vienas pavyzdys – Energetinio saugumo centras sukūrė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos rengiamų NATO pratybų „Steadfast Jazz“ scenarijaus dalį, kurioje sprendžiama energetinio saugumo problematika. Esu tikras, kad tai labai naudinga sąveikių pajėgų iniciatyvai, šiomis dienomis daug aptarinėjamai Aljanse. Be to, tai labai svarbu, norint, kad NATO pajėgos išlaikytų savo pasirengimo lygį mažinant operacinį tempą Afganistane.

 

Apibendrinant galima pasakyti, kad šiandien NATO pratybos neapsiriboja kariniais mokymais tradicine prasme – jos tampa vis labiau susijusios su mokslo ir technologijų sritimi.

 

Ponios ir ponai,

mokslas ir technologijos po senovei tebėra karinį pranašumą lemiantis veiksnys. NATO gali pasigirti 60 metų trukmės bendrų tyrimų vykdymo ir keitimosi informacija patirtimi, siekiant, kad būtų patenkinti Aljanso ir šalių narių kariniai poreikiai.

 

NATO mokslo ir technologijų strategijoje skiriama daug dėmesio išmaniosios gynybos iniciatyvai ir yra skirta Aljanso pajėgumams vystyti ir šalių narių bendradarbiavimui skatinti, optimaliai panaudojant Aljanso investicines galimybes.

 

Tapusi Aljanso nare, Lietuva gavo galimybę dalyvauti civilių ir karinių ekspertų plačiai pripažįstamos NATO tyrimų ir technologijų organizacijos, kuri yra ir bendradarbiavimą skatinantis forumas, veikloje.

 

Lietuvoje visi su gynyba susiję tyrimai ir technologijų projektai paprastai vykdomi glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos universitetais ir atitinkamų sričių ekspertais.

 

Intensyviausi tyrimai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu vyksta šiose srityse:

1. Taktinio informuotumo;

2. Žmogiškojo veiksnio ir medicinos;

3. Nepilotuojamų transporto priemonių technologijų;

4. Kontrpriemonių savadarbiams sprogstamiesiems užtaisams.

 

Taip pat žinau, kad šiandien popietinėje sesijoje dar turėsite progą plačiau susipažinti su Lietuvos veikla mokslo ir technologijų srityje.

 

Pirmininke, ponios ir ponai,

šis Mokslo ir technologijų tarybos susitikimas Vilniuje leidžia mums dalyvauti strateginėje ir ateities problemas apimančioje diskusijoje dėl NATO mokslo ir technologijų bendruomenės stiprinimo ir jos vaidmens priimant visuotinius XXI amžiaus saugumo iššūkius.

 

Linkiu Jums visiems rezultatyvaus darbo ir diskusijų tiek šiandien, tiek ateinančiomis dienomis.

 

Dėkoju už dėmesį.

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media