Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
30 31 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 1 2 3 4 5

 

 

Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės kalba sakyta 2011 m. gegužės 11 d. Gynybos mokslų institute Paryžiuje

2011.05.27

SAUGUMO KLAUSIMAI RYTŲ EUROPOS ŠALYSE

 

[Gerbiamas pirmininke, dėkoju už malonų pristatymą ir šiltą sutikimą]

- Brangūs kolegos, karininkai, labas vakaras,

 

Man labai malonu pradėti savo vizitą Prancūzijoje, Aukštesniųjų Gynybos Mokslų Institute. Tai puiki galimybė susitikti su būsimuoju Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų elitu. Dėkoju Jums už dėmesį ir už tai, kad susirinkote šią vėlyvą popietę.

 

Šiandien visas pasaulis stebi dramatiškus įvykius Šiaurės Afrikoje, Afganistane, Dramblio Kaulo Krante ir kitose neramiose pasaulio vietose. Esu tikra, kad institute Jūs nagrinėjate visus šiuos įvykius. Iš tiesų, kai kurie Jūsų studentai gali būti pašaukti vadovauti ten vykstančioms operacijoms ir panaudoti visas turimas žinias bei įgūdžius.

 

***

 

Šiandien mano tikslas – prisidėti prie Jūsų studijų programos ir papasakoti apie saugumo plėtrą mūsų rytinėse kaimyninėse šalyse.

 

Jūs suprantate, kad dėl savo geografinės padėties, istorinių ir politinių priežasčių mes atidžiai sekame politinius įvykius bei ekonomikos raidą Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje ar Gruzijoje.

 

Kaip Prancūzija, turinti svarbius istorinius ryšius, sąsajas, interesus ir patirtį, sakykime, šiaurinėse ir vakarinėse Afrikos žemyno šalyse, taip ir Lietuvos saugumo politikos analitikai specializuojasi klausimais Rytų Europos srityje. Nepamirškime, kad Vilnius – Lietuvos sostinė yra vos už 40 kilometrų nuo sienos su Baltarusija. Šiuo atžvilgiu, tai arčiausia mūsų kaimynė.

 

Mane asmeniškai labai domina saugumo plėtra mūsų rytinių kaimynių šalyse. Vos prieš keletą savaičių buvau Ukrainoje. (Jūs tikriausiai jau žinote, kad mes labai produktyviai bendradarbiaujame su Ukraina Afganistane ir kuriame jungtinį Lietuvos, Lenkijos, ir Ukrainos būrį).  

 

Kitą savaitę Vilniuje viešės Moldavijos Respublikos gynybos ministras. Taip pat prieš pat prezidento rinkimus Baltarusijoje, praeitų metų gruodžio mėnesį su vizitu buvo atvykęs Baltarusijos gynybos ministras. (Deja, po rinkimų, įvykiams pakrypus tokia linkme, mūsų bendradarbiavimas gynybos srityje šiais metais bus kur kas kuklesnis nei buvo planuotas).

 

***

 

Kai kalbame apie rytines ES kaimynes, omenyje paprastai turime šešias Europos šalis, kurios iškilo iš buvusiosios Tarybų Sąjungos griuvėsių 1990 metų pradžioje - Baltarusiją, Ukrainą, Moldaviją, ir tris Šiaurės Kaukazo šalis (Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją). Šiuo metu minėtos valstybės yra įtraukto į ES iniciatyvos „Rytų partnerystė“ programą.

 

Kiekviena iš šių šešių šalių pasirinko savo kelią pasibaigus šaltajam karui ir sugriuvus Sovietų Sąjungai. Tačiau, užsienio ir saugumo politikos klausimuose visos šios šalys susiduria su ta pačia svarbia dilema:

- jos negali įstoti į Europos Sąjungą ir nenori būti prijungtos prie Rusijos. Tokios šalys kaip Ukraina, Moldavija ir Baltarusija stengiasi balansuoti tarp dviejų galingų geopolitinių jėgų.

Šių šalių prisijungimo prie Europos Sąjungos klausimas vis dar neišspręstas. (Skirtingai nuo Pabaltijo valstybių, kurios aiškiai ir senai pasirinko būti Europos Sąjungos ir NATO narėmis).

 

Politinės jėgos šiose kaimyninėse šalyse pasiskirstę į dvi grupes, remiančias provakarietišką ir prorusišką politiką. Jos mato dvi labai skirtingas šių šalių ateities vizijas.

 

Lietuvoje, maždaug prieš 20 metų, buvo panaši situacija. Daug balsų teigė, kad mūsų šalies ekonomika žlugs ir, kad ryšys su Rusija - gyvybiškai svarbus. Mintis, kad Pabaltijo valstybės kada nors taps Europos Sąjungos ir NATO narėmis 1990 metų pradžioje atrodė kaip politinė fantastika. Maskva atrodė labai arti, labai įtakinga ir visiškai nenorėjo paleisti mūsų iš savo įtakos zonos.

 

Mūsų kaimynės – rytų šalys šiandien susiduria su tokia pat situacija. Rusijos politikai labai atvirai kalba apie interesus išlaikyti Maskvos įtaką regione, kuriame jie tvirtina turintys „Privilegijuotų (slaptų) saugumo interesų“. Rusijos karas su Gruzija aiškiai simbolizuoja Rusijos siekį sustiprinti ir apibrėžti savo įtakos zoną ir nubausti Gruziją už jos siekius įstoti į NATO.

 

***

 

Visuotinį saugumo klimatą rytinėse ES kaimyninėse šalyse lemia dvi pagrindinės aplinkybės:

- pirma - Rusijos bendradarbiavimas saugumo klausimais su Vakarų šalimis;

- antra - politinis ir ekonominis šių šalių stabilumas.

 

Abi šios aplinkybės labai dinamiškos. Rusijos santykiai su Vakarų šalimis patyrė daug pakilimų ir nuopolių per pastaruosius metus. Šiandien santykiai su Rusija pamažu šyla palyginus su jų atšalimu 2008 rugpjūčio mėnesį.

 

Sprendžiant iš tendencijų, kurias stebime, situacija nėra vienareikšmiška – kai kurie poslinkiai tikrai pozityvūs, kai kurie kelia gana rimtą susirūpinimą.

 

Gera žinia yra ta, kad Rusija pagaliau susitaikė su nauja realybe – besiplečiančia ES ir NATO, taip pat ir Pabaltijo šalių naryste šiuose aljansuose. Tai labai svarbu. Ilgą laiką NATO plėtrą (Ypač Pabaltijo šalių narystę aljanse) Rusija priėmė kaip jos, dominuojančios jėgos, įtakos silpninimą regione. Ilgą laiko tarpą tai buvo Rusijos ir Aljanso priešpriešos priežastis. Rusų tautybės mažumos (ypač Latvijoje ir Estijoje) buvo nuolatos naudojamos darant spaudimą mūsų šalims. Matome, kad ši priešprieša šiuo metu silpsta.

 

Užuot skundusis plėtra, Maskva sutelkė savo pastangas užkirsti kelią NATO karinės infrastruktūros išsidėstymui Vidurio ir Rytų Europoje. Rusai ypač nepatenkinti NATO planais plėtoti priešraketinės gynybos pajėgumus Europoje, kurie, jų manymu, nukreipti prieš juos. (Tai buvo pagrindinė tema NATO ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime Lisabonoje praėjusiais metais). Atsakydama į NATO planus, Rusija (dar kartą) pagrasino dislokuoti taktinį branduolinį ginklą Kaliningrado srityje. Tokie grasinimai neišvengiamai apsunkina pasitikėjimą ir bendradarbiavimo plėtrą.

 

***

Kitas šalių santykiu vystymosi etapas, kuris suteikė postūmį užtikrinančių regioninionianį saugumą, buvo 2009 metais ES administracijos inicijuota santykių „ATNAUJINIMO“ su Rusija politika. Nors ir nebuvo pasiekta nors kiek įspūdingesnių rezultatų, „atnaujinimo“ politika padėjo sumažinti Vakarų ir Rytų priešpriešą po 2008 metų karo su Gruzija. Rusijos indėlį į „atnaujinimo“ politiką, buvo galima pastebėti priimant sankcijas Iranui, Afganistanui ir Libijai (dėl pastarųjų kyla nesutarimai).

 

Deja, šie pozityvūs pokyčiai nepakeitė Rusijos požiūrio į teritorinį Gruzijos vientisumą. Ji ir toliau dosniai remia separatistų vadovybes Abchazijoje ir Šiaurės Osetijoje ir aktyviai siekia, kad jas pripažintų trečiosios šalys. To pasekoje, Gruzijos saugumas ir toliau lieka ES neišspręsta problema ir palieka įtampą daugeliui metų į priekį.   

 

Kalbėdama apie negatyvias tendencijas mūsų kaimyninėse šalyse, norėčiau paminėti, kad Rusija labai sėkmingai įtvirtino savo įtaką šiame regione.  Praėjusieji 2010 metai buvo labai sėkmingi Rusijos užsienio politikai. Pasvarstykite:

 

1) Išrinktojo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus (šį kandidatą rėmė ir palaikė Rusija) vyriausybė remia Rusijai palankią politiką. Ukrainos užsienio politika nuo Oranžinės revoliucijos tikslų, pasisuko priešinga linkme, dabar Ukraina teigia, kad nebesieks NATO narystės arba nestos į jokias sąjungas. Be to, praėjusių metų balandžio mėnesį Ukraina sutiko, pratęsti Rusijos laivyno Juodojoje jūroje dislokaciją iki 2042 metų, mainais už nuolaidą, kurią Rusija suteikė dujų kainoms. Taigi Ukrainos priklausomybė nuo Rusijos per ateinančius dešimtmečius išaugs.

 

2) Baltarusija, kurios prezidentas Lukašenka kartais demonstruodavo nepriklausomybę nuo Rusijos (pavyzdžiui nepripažindamas Abchazijos ir Šiaurės Osetijos), vėl siekia Rusijos paramos, ir po rinkimų, vykusių gruodžio mėnesį atsirado juodajame ES sąraše ir tikisi sulaukti pagalbos iš Maskvos. Bendradarbiavimą su ES stabdo ir tai, kad daugeliui valdžios pareigūnų yra draudžiama atvykti į ES. Baltarusijai labai reikia ekonominės pagalbos ir panašu, kad tik Rusija pasiruošusi ją suteikti (išpildžius tam tikras politines ir ekonomines sąlygas). Todėl nepriklausomybė, kuria Baltarusija dar didžiuojasi, atrodo labai laikina.

 

3) Taip pat, kaip jau minėjau anksčiau, Rusijai pavyko sustabdyti NATO plėtrą į Rytus ir normalizuoti santykius su Vakarais, nedarant jokių nuolaidų santykiuose su Gruzija.

 

Įtvirtinti savo įtaką Rusijai padėjo ir tai, kad Europos Sąjunga pastaraisiais metais buvo susikoncentravusi į ekonominės krizės sukeltas vidaus problemas ir euro ateitį, o NATO vykdė vis daugiau operacijų visame pasaulyje.

 

Kita mums nerimą kelianti tendencija - tai vis didesnio masto ir intensyvumo Rusijos karinės pratybos. "Vakarai" ir "Ladogos" pratybos, kurios buvo atliekamos 2009 m. visiškai netoli mūsų valstybės sienos, ypač kėlė nerimą. Kiek mums žinoma, pagal pratybų scenarijų operacijos turėjo būti vykdomos Lietuvos teritorijoje ir turėjo baigtis branduoliniu smūgiu Lenkijos teritorijoje. Mūsų susirūpinimą sustiprino ir Rusijos sprendimas nekviesti stebėtojų į šias pratybas.

 

Jūs tikriausiai žinote, kad Rusija taip pat paskelbė labai ambicingą modernizavimo programą (650 milijardų JAV dolerių per 10 metų), pagal kurią daugiausia dėmesio bus skiriama, besivystančių ekspedicinių pajėgų stiprinimui. Šiuo atžvilgiu Prancūzijos valdžios institucijų sprendimas parduoti "Mistral" klasės laivus, sukėlė rūpesčių daugeliui šalių, įskaitant Pabaltijo šalis ir Gruziją. Tiesą sakant, aš rytoj dar kartą aptarsiu šį klausimą su ministru Longuet. Mūsų nuomone, valstybės sąjungininkės turėtų iš anksto konsultuotis dėl tokių prieštaringai vertinamų pagrindinių karinės įrangos ir technologijų perdavimo.

 

Baigdama, norėčiau tarti keletą žodžių apie energetinį saugumą, kuris aktualus mūsų regione. Lietuva, kaip ir daugelis mūsų kaimyninių šalių, priklauso nuo Rusijos. Mes paveldėjom Sovietų ifrastuktūrą ir prieš tai būvusios vyriausybės labai lėtai iškojo alternatyvių energijos tiekimo šaltinių.  

 

Problema yra ne priklausomybė, o tai, kad Rusija naudoja energijos tiekimą (ar energijos kainas), politiniam spaudimui, tokioms šalims kaip Lietuva, sudaryti. Pavyzdžiui Lietuva už dujas moka 30 procentų daugiau nei Vokietija, nors transportavimo atstumas kur kas mažesnis. Prieš kurį laiką, dujotiekis, kuriuo iš Rusijos buvo tiekiamos dujos į perdirbimo gamyklą Lietuvoje, staiga „sugedo“ kažkur Rusijos teritorijoje po to, kai perdirbimo gamykla buvo parduota Lenkijos kompanijai („Lukoilas“ taip pat norėjo ją pirkti). Dujotiekis taip ir nebuvo sutaisytas.

 

Kai tik Lietuva nusprendė statyti naują atominę elektrinę, Rusija taip pat nutarė statyti atominę elektrinę Kaliningrade ir finansuoti atominės elektrinės statybą Baltarusijoje, prie pat Lietuvos sienos. Štai kodėl Lietuvoje energetinio saugumo klausimas yra ypač svarbus. Mūsų vyriausybė kartu su ES ir kitomis kaimynėmis deda daug pastangų, kad išspręstu šį klausimą ir sumažintų energetinę Lietuvos priklausomybę vystydamos alternatyvius visų rūšių energijos gavimo būdus.

 

***

Tai tik keletas svarbiausių saugumo klausimų mūsų regione. Žinau, kad nepaliečiau kai kurių svarbių ilgalaikių klausimų, pavyzdžiui įšaldytų konfliktų (Padniestrė ar Karabachas). Kadangi mūsų šalis pirmininkaus ESBO šiais metais, Lietuva aktyviai ieškos taikių šių konfliktų sprendimo būdų.

2015-03-27 21:25

Kabiru

This "free sharing" of inmiofatorn seems too good to be true. Like communism.
Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media