Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės Minaičių memoriale pasakyta kalba

Esame Minaičiuose, beveik Lietuvos geografiniame centre. Čia 1949 metų vasarį, likus vos porai mėnesių iki Vašingtono konferencijos, kur buvo įkurta Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, Lietuvos partizanai priėmė savo deklaraciją. Jos baigiamoji nuostata buvo tokia:

„LLKS Taryba, prisidėdama prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutiniu įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, išplaukiančių iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto chartijoje, Keturiose laisvėse, 12-oje Prezidento H. Trumeno punktų, Žmogaus teisių deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvės deklaracijose, prašo visą demokratinį pasaulį pagalbos savo tikslams įgyvendinti.“

Vašingtono sutartis sukurta ta pačia dvasia.

Belieka tik nulenkti galvas prieš aštuonių visos Lietuvos partizanų vadų išmintį.

Mes, trijų valstybių gynybos ministrai, esame čia tam, kad pasisemtume šių drąsių vyrų išminties, kad svarbius mūsų kraštų žmonėms saugumo klausimus spręstume solidarumo dvasioje.

Solidarumo, kuriuo grindžiama partizanų deklaracija, kuriuo remiasi NATO ir kurio svarbi išraiška, lyg dar vienas paminklas mūsų partizanams, yra čia pat – vos už kelių dešimčių kilometrų Zokniuose dislokuoti NATO oro policijos misijos naikintuvai ir kariai.

Linkiu visiems – ir jauniems, dar tik pradedantiems savo gyvenimo kelią, ir vyresniems, praėjusiems Sibiro tremtis, – tegu Estija, Latvija ir Lietuva būna visada! Tegu jos būna be bunkerių ir be okupacijų, tegu visada būna kartu su demokratišku pasauliu!