Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
26 27 28 29 30 31 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31 1 2 3 4 5

 

 

Krašto apsaugos ministrės R. Juknevičienės kalba, pasakyta 2011 m. rugpjūčio 21 d., savanorio A. Sakalausko 20-ųjų žūties metinių proga

2011.08.21

Mieli Artūro tėveliai, Ministre pirmininke, mielas profesoriau Vytautai Landsbergi, kolegos, kariai, visi čia susirinkusieji,

Savotiškas sutapimas, šiandien čia minime jauno žmogaus dvidešimtąsias žūties metines, o aplink šurmuliuoja linksmas ir viltingas sporto renginys, laisvos Lietuvos gyvenimas. Prieš 20 metų, kai laidojom Artūrą, taip pat buvo nepriklausomas Lietuvos gyvenimas. Labai džiaugsmingas, visa Lietuva džiūgavo, pagaliau išsivadavusi, pagaliau pasiekusi galimybę kurti savo valstybę. Visas pasaulis tomis dienomis šventė pergalę prieš Sovietų sąjungą, buvo pilnas vilčių, kad demokratijos vertybės pagaliau nugali. Štai tokių nuotaikų dienomis, Lietuva, Alytus, laidojo jauną žmogų, Artūrą Sakalauską, dar vieną XX amžiaus Lietuvos savanorį. Vadiname jį paskutiniąja kovos už nepriklausomybę auka. Jis buvo ir yra viso XX amžiaus Lietuvos kovų už nepriklausomybę, už teisę turėti savo valstybę auka. Lyg tęsinys 1918-ųjų, pokario partizanų kovų ir, žinoma, 1991-ųjų sausio 13-osios bei Medininkų aukų. Vėl be galo prasmingas sutapimas: šalia, tose pačiose gražiose Alytaus kapinaitėse greta vienas kito palaidoti du kariai, pirmasis 1919-aisiais metais kovose už nepriklausomybę žuvęs karininkas Antanas Juozapavičius ir paskutinioji tų pačių kovų XX-ajame amžiuje auka - Artūras Sakalauskas. Abu savanoriai. Kaip norisi tikėtis, kad Artūras visada bus paskutinė kovų už nepriklausomybę auka. Ir besibaigiantis XXI amžius kada nors ir kiti amžiai - vėliau, minės jį kaip paskutinę Lietuvos kovų už nepriklausomybę auką. Todėl ir turime ateiti čia kasmet, kad apsidairytumėme ir sugebėtume pasirinkti pačius teisingausius ateities kelius. Ačiū Artūrui, ačiū jo mamai, tėčiui, seneliams, sugebėjusiems sovietmečiu taip išauklėti savo vaiką, kad atėjus metui, jo pasirinkimas buvo aiškus – Lietuva, jos nepriklausomybė. Aš žinau, kad ir šiandien dauguma jaunų žmonių pasirinktų taip pat.

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media