Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
26 27 28 29 30 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31 1 2 3 4 5 6

 

 

NATO gynybos sistema skatina naujas demokratijas: Lietuvos perspektyva

2006.05.15

Krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo kalba, pasakyta konferencijos„Bendra vizija bendrai kaimynystei” metu

Vilnius, 2006 m. gegužės 4 d.

Jūsų Ekscelencijos, gerbiami kolegos, ponios ir ponai,


Lietuva yra nepaprastai suinteresuota sėkminga naujų demokratiškų valstybių pertvarka. Rytų Europos valstybėse vykstantys demokratiški procesai yra svarbiausias mūsų saugumo politikos prioritetas dėl vienos labai paprastos tiesos: demokratiškos valstybės viena su kita nekovoja.
Kaip krašto apsaugos ministras esu įsitikinęs, kad gynybos siekiai ir bendradarbiavimas yra labai svarbi visaapimančių NATO santykių su naujosiomis demokratijomis dalis. Šis bendradarbiavimas grindžiamas trimis prielaidomis:
bendravimas prasideda nuo pačios valstybės pasirinkimo – nauji NATO siekiai priklauso nuo partnerės pasiryžimo persitvarkyti į brandžią demokratišką valstybę ir ginti savo demokratines vertybes, taiką ir stabilumą. Ir tik pati partnerė gali nuspręsti, kokius santykius ji nori plėtoti su NATO;
antra, tik visapusiškas skaidrumas abiejose Atlanto pusėse gali padėti skatinti pasitikėjimą. NATO visuomet atvirai deklaruoja savo uždavinius ir principus, todėl to paties siekia ir iš savo partnerių;
trečia, bendradarbiavimą skatina tiek NATO sąjungininkių, tiek jos partnerių gynybos srityje vykstanti pertvarka. NATO gynybos sistemos siekiai gali padėti valstybėms partnerėms kurti pajėgumus, kurie yra reikalingi, kad būtų galima duoti atsaką naujoms bendroms grėsmėms ir dalyvauti NATO vadovaujamose ar kitose tarptautinėse operacijose.
Visai nesvarbu, kokių tikslų siekia valstybės partnerės, NATO pirmiausia atkreips dėmesį į valstybėje vykstančius demokratinius procesus ir jos pasiryžimą vykdyti reformas. Šiandien Rytų Europa yra vienas iš tokių regionų, kuriame stebėtinai greitai vyksta dinamiški pokyčiai. Kaip NATO nariai, mes ir toliau skatinsime Aljanso bendradarbiavimą gynybos srityje su Armėnija, Azerbaidžanu, Gruzija, Moldova, Ukraina ir kitomis valstybėmis, kurios pertvarko savo gynybą ir yra pasiryžusios stiprinti bendradarbiavimą su NATO ir ES.
NATO turi patirties ir gali padėti savo partnerėms daugelyje sričių. NATO siūloma Partnerystės taikos labui programa ir Narystės veiksmų planai yra būtini įrankiai, tačiau tik nuo pačių naujų demokratinių valstybių priklauso, ar jos pasinaudos visapusiška šių įrankių teikiama nauda.
NATO taip pat gali padėti ir netiesiogiai per bendrą darbą, žmogiškuosius ryšius. Ši konferencija yra puikus pavyzdys, iliustruojantis, kaip nevyriausybinės ir jaunimo organizacijos ir akademikai gali diskutuoti su NATO sąjungininkių ir partnerių valdžios pareigūnais svarbiausiais su saugumu susijusiais klausimais. Kadangi aš pats jau daugelį metų dalyvauju NATO parlamentinėje asamblėjoje, norėčiau paraginti savo kolegas iš valstybių partnerių visapusiškai pasinaudoti šia puikia bendradarbiavimui plėtoti tinkama galimybe.
Valstybėms partnerėms gali būti labai naudinga bendradarbiauti su NATO, tačiau ir pačiai NATO yra reikalingos partnerės dėl politinių ir praktinių priežasčių. Partnerės padeda užtikrinti stabilumą regione, jos siunčia savo karius į NATO operacijas; tačiau, visų svarbiausia, be Moldovos, Ukrainos, Pietų Kaukazo šalių ir net Baltarusijos nebus galima iki galo sukurti euroatlantinės saugumo sistemos.
Manau, kad NATO turi tęsti dialogą gynybos klausimais su Baltarusija. „Kariškiai kariškiams” ryšiai padeda skatinti abipusį pasitikėjimą ir supratimą. Visapusiška izoliacija gali nuvesti prie karinių veiksmų. Mūsų ministerija buvo surengusi keletą žemesnio lygio susitikimų su mūsų kolegomis iš Baltarusijos. Aš užtikrintai galiu pasakyti, kad bent jau šiuo lygmeniu Baltarusija siekia didinti pasitikėjimą ir bendradarbiavimą su NATO.
Esu įsitikinęs, kad šis bendradarbiavimas, skatinantis gynybos reformas ir partnerystę, jau pats savaime yra vertybė. Tuo pačiu metu mes visapusiškai remiame NATO atvirų durų politiką toms šalims, kurios atitinka narystės kriterijus ir yra pasiryžusios įstoti į Aljansą. Trys Adrijos jūros valstybės eina teisingu keliu, siekdamos integracijos. Tiek Ukraina, tiek Gruzija jau yra nuėjusios ilgą kelią ir per trumpą laikotarpį pasiekė didelės pažangos. Mes ir toliau visapusiškai remsime jų siekį integruotis į euroatlantines struktūras.
Lietuva dalyvauja daugelyje su gynyba susijusių tarptautinių projektų:
– pirma, Vilniaus (dešimtuko) dvasia vis dar gyva. Ji buvo aiškiai jaučiama per neseniai įvykusį Adrijos, Baltijos šalių ir JAV užsienio ir krašto apsaugos ministrų susitikimą Kroatijoje;
– kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių krašto apsaugos ministrais pradėjome bendrą iniciatyvą dėl Ukrainos, kuri apima nemažą skaičių praktinio pobūdžio projektų, susijusių su gynybos reformomis;
– kartu su Latvija ir Estija mes koordinuojame savo iniciatyvas, susijusias su Pietų Kaukazo šalimis;
– aš pavedžiau savo patarėjui tiesiogiai dirbti su Gruzija ir Ukraina NATO integracijos klausimais.
Deja, nėra tokio universalaus modelio, kuris galėtų garantuoti sėkmę, tačiau dažnai klaidos būna tos pačios. Naudinga mokytis iš savo, bet dar geriau – iš kitų daromų klaidų.
Narystės NATO siekiančios šalys turi aiškiai pademonstruoti savo pasiryžimą ir pasižadėjimą vykdyti reformas – noras tapti NATO nare turi atitikti šalies dedamas pastangas siekiant narystės. NATO turėtų aiškiai pasakyti, kad narystės perspektyva bus aiški tuomet, kai narystės siekiančios šalys pateiks konkrečius reformų rezultatus.
Reformų gynybos ir saugumo sektoriuje sėkmė priklauso nuo politinės vadovybės pasiryžimo ir valios imtis drąsių ir net skausmingų veiksmų:
pirmiausia svarbu daug dėmesio skirti karių gyvenimo kokybei. Neįmanoma modernios kariuomenės sukurti iš alkanų, gyvenimu nepatenkintų kareivių;
antra, tik gerai apmokyta ir apginkluota kariuomenė gali būti pajėgi priimti nenuspėjamus ateities iššūkius;
trečia, būtina, kad gynybos reformas ir NATO integraciją remtų šalies visuomenė. Šiuo požiūriu nevyriausybinės ir jaunimo organizacijos vaidina lemiamą vaidmenį, kad būtų pagerintas NATO įvaizdis. Jei jaunesnioji karta nerodys entuziazmo, demokratijai bus labai sunku laimėti.

Jūsų Ekscelencijos, ponios ir ponai,
šiandien demokratinio pasirinkimo bendruomenė veikia šiuo kritišku momentu. Esu tvirtai įsitikinęs, kad mes turime nugalėti. Gynybos plėtra ir bendradarbiavimas bus svarbi šios sėmės užtikrinimo priemonė.


Iš anglų kalbos išvertė ASTA GALDIKAITĖ

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media