Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
29 30 31 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 1 2

 

 

Krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo kalba Seime antrųjų Lietuvos narystės NATO metinių proga

2006.03.28

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamasis premjere, Seimo ir Vyriausybės nariai, ekscelencijos Lietuvoje reziduojančių valstybių ambasadoriai, ponai generolai ir karininkai, brangūs susirinkę svečiai.

Šiandieną minime antrąsias Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje metines. Galbūt tas džiugesys ir euforija, kurią jautėme pirmaisiais narystės metais, jau šiek tiek išblėso, tačiau vargu ar įmanoma pamiršti tą jaudulį, kurį jautėme, kai Lietuvos vėliava buvo iškelta greta NATO būstinės. Pagaliau svarbiau nei datos ir minėjimai yra nuveikti darbai. Šiandien tikrai galime džiaugtis tuo, ką mes pasiekėme, ką padėjome pasiekti Aljansui ir ką Aljansas padėjo pasiekti mums.

Galime didžiuotis Lietuvos vėliava skurdžioje Afganistano provincijoje ir vietinių gyventojų dėkingumu už geresnio gyvenimo viltį. Galime didžiuotis Lietuvos kariais, padedantiems atkurti taiką Irake ar teikiantiems pagalbą Pakistano gyventojams po šiurpaus žemės drebėjimo. Galime didžiuotis tvirtu Lietuvos balsu, nuolat raginančiu sąjungininkams neužmiršti Gruzijos, Ukrainos ir kitų šalių, laukiančių už Euroatlantinės bendrijos durų.

Man ypač džiugu, kai mano kolegos Aljanse (kartais net su lengva pavydo gaidele) stebisi, kaip Lietuva per tokį trumpą laiką sugebėjo taip aktyviai ir kokybiškai įsijungti į Aljanso veiklą.

Iš tikrųjų nuėjome sudėtingą ir netrumpą, daugiau nei dešimtmetį trukusį kelią. Dar 1994 m. Prezidentas Algirdas Brazauskas įteikė NATO Generaliniam sekretoriui laišką su prašymu priimti Lietuvą tikrąja Aljanso nare. Ko gero, 1994-ieji buvo mūsų kelio pradžia, kuomet, neturėdami patirties, bet degdami tikėjimu demokratijos vertybėmis – laisve, pagarba žmogaus teisėms, teisingumu – pasiuntėme pirmuosius Lietuvos karius į neramumų blaškomus Balkanus. O galbūt savo kelią į NATO pradėjome dar 1991 m., kai skaičiavome pirmąsias atgautos nepriklausomybės minutes, o gal net dar anksčiau – pakilus pirmoms į išsilaisvinimo kovą kvietusioms trispalvėms.

Gilus tikėjimas demokratijos idealais pakėlė mūsų pačių tautą į atgimimą. Vedini šių vertybių pasiekėme ir savo tikslą – narystę tas pačias vertybes išpažįstančių šalių bendrijoje. Juk galiausiai narystė NATO nėra vertybė pati savaime. Narystė Aljanse yra mūsų vertybių, kuriomis tikime ir kurias puoselėjame, įprasminimas ir galimybė jas ginti kartu su laisve tikinčiais sąjungininkais.

Integracija į NATO yra istorijos mums suteiktas šansas įtvirtinti tikėjimą savimi, savo tautos istorija. Tautos, kuri brėžė aiškiai matomas linijas pasaulio žemėlapyje ir pati kūrė istoriją. Esame tauta, turinti tvirtą tikėjimą savo vertybėmis. Tapdami NATO nariais mes garsiai ir aiškiai pasakėme tarptautinei visuomenei, kad Lietuva buvo ir bus vienoje gretoje su valstybėmis, mylinčiomis, gerbiančiomis ir kovojančiomis už laisvę ir žmogiškumą.

Būtent todėl Lietuvos vėliava yra ten, kur ginama laisvė ir nepriklausomybė, kur ginamas žmogaus orumas. Mes atgavome nepriklausomybę remiami laisvę mylinčių tautų. Dabar mūsų eilė paremti bundančią laisvę kituose pasaulio kraštuose, nes tik taip galime patys tikėtis saugumo ir gerovės. Būtent todėl šiandieną mūsų kariai rizikuodami savo gyvybe gina Lietuvai esmines vertybes Balkanuose, Irake, Afganistane. Todėl dalinamės patirtimi su Pietų Kaukazo ir Adrijos jūros šalimis, Ukraina ir Moldova. Todėl pasisakome už Aljanso, už demokratijos ir laisvės plėtrą.

Mums turi rūpėti šie, atrodytų, tokie tolimi kraštai, taip, kaip Lietuva rūpėjo Vakarų valstybėms, be kurių paramos vargu ar galėtume džiaugti ta laisve ir gerove, kurią turime šiandien. Turi rūpėti todėl, kad lyg savo šiandien mūsų padangę saugo ne tik kaimyninių, bet ir už tūkstančių kilometrų nuo mūsų esančių Aljanso narių pajėgumai: vakar – amerikiečiai, šiandien – lenkai, nuo penktadienio – Turkijos pilotai. Galų gale todėl, kad saugumo šiandieną neįmanoma užsitikrinti įsispraudus į siaurus geografinius rėmus.

Integracija į NATO tapo išbandymu ne tik mums, turėjusiems įtikinti pasaulį, kad neišbarstėme, nepametėme ir neiškeitėme tiesų, kuriomis tikėjo mūsų tėvai ir protėviai, kuriomis tikime mes.

NATO plėtra tapo išbandymu ir pačioms Vakarų valstybėms. Tai buvo patikrinimas, ar vertybės, kurios deklaruojamos visam pasauliui ir teigiamas ryžtas jas ginti tėra iliuzija, gražus lozungas, ar kažkas daugiau, dėl ko verta aukoti savo ir artimųjų gyvybę. Diskusijos dėl NATO plėtros parodė kas yra kas. Galime tik džiaugtis, kad radome bendraminčių, kaip ir mes pasisakančių už laisvę, pasiryžusių aukotis vardan mums esminių vertybių.

Integraciją į Aljansą mums, lietuviams, buvo ir kaip pamoka, išmokiusi mus pamiršti tarpusavio nesutarimus ir kartu, išvien, konsolidavus visas politines jėgas siekti gyvybiškai svarbių mūsų valstybei tikslų. Tikiu ir viliuosi, kad šios pamokos nepamiršime priimdami ir kitus Lietuvai, jos ateičiai svarbius sprendimus.

Gerbiamieji,

Ateitis priklauso aktyviems. Neturime, negalime sustoti, negalime laukti, k¹ atneš rytojus, patys turime aktyviai kurti savo ateitį. Šis suvokimas turėtų įaugti į visų, į kiekvieno mūsų kraują. Gyvename visuotinės globalizacijos laikais, kai tolimos valstybės viename iš laikraščių išspausdintos karikatūros gali sukelti per visą pasaulį nuvilnijančius neramumus, nusinešančius nekaltų žmonių gyvybes. Todėl turime būti pasirengę keistis ir greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją bei, kiek įmanoma, užbėgti įvykiams už akių. Dabartiniam pasauly saugumo neįmanoma užsitikrinti nesiimant aktyvių veiksmų, ar vien tik didinant savo šalies gynybinius pajėgumus. NATO pirmiausia yra ne kariavimas. NATO pirmiausia yra bendradarbiavimas ir bendro saugumo kūrimas.

Keistis turime ne tik mes, Lietuva, bet turime keisti ir Aljansą – pagrindinį mūsų saugumo ramstį, vieną pagrindinių mūsų politikos įgyvendinimo įrankių. Būtent todėl aktyviai dalyvaujame greito reagavimo pajėgų kūrime bei remiame iniciatyvas, suteikiančias NATO lankstumą, gebėjimą greitai ir efektyviai veikti. Turime siūlyti, kaip mes įsivaizduojame NATO ateitį ir vaidmenį. Turime suvokti, kad Aljansas nėra „jie”. NATO esame mes. Ne mistiniams „jiems” reikia mūsų pajėgumų, iniciatyvų, 2 procentų gynybai. To reikia mums, Šiaurės Atlanto Aljansui. To reikia ne tik mūsų saugumui, bet, drįsčiau teigti, net ir mokslo, technologijų, ūkio plėtrai. Turime suprasti, kad tik stipri Lietuva kurs stiprią NATO ir tik stipri NATO kurs stiprią Lietuvą.

Dėkoju už dėmesį.

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media