Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
26 27 28 29 30 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31 1 2 3 4 5 6

 

 

Krašto apsaugos ir Sveikatos apsaugos ministerijų institucijų bendradarbiavimas įgyvendinant Lietuvos Sveikatos Programą bei įsipareigojimus NATO

2006.11.23

Civilių ir kariškių bendradarbiavimo sveikatos priežiūros srityje idėja nėra nauja. Dar besikuriant nepriklausomai Lietuvos Respublikai karo medikai atliko didelį darbą teikdami sveikatos priežiūros paslaugas karo nualintos Lietuvos civiliams gyventojams ir plėtodami tuometinę Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą. Po savaitės, gruodžio ketvirtąją, sueis 88 metai nuo karo medicinos sistemos įsteigimo Lietuvoje 1918 m. Tai, kad karo medicinos sistema pradėta kurti Įsakymu Krašto apsaugai Nr. 3 (praėjus tik dešimčiai dienų nuo įsakymo sukurti Lietuvos kariuomenę), rodo, kokia svarba tuo metu buvo teikta sveikatos priežiūrai.

Po okupacijos penkiasdešimtmečio karo medicinos sistemą kūrėme iš naujo, neturėdami pakankamai patirties ir tradicijų, tačiau stengdamiesi spręsti esmines karių sveikatos priežiūros problemas. Lietuvai rengiantis tapti, o vėliau ir tapus visateise NATO nare, kilo būtinybė Lietuvos kariuomenę, taip pat ir karo medicinos sistemą pertvarkyti atsižvelgiant į kolektyvinės gynybos poreikius, kylančias grėsmes ir iššūkius saugumui. Vienas iš NATO karių sveikatos priežiūros principų, kad tik sveiki kariai gali sėkmingai įvykdyti užduotis ir užtikrinti visos karinės operacijos sėkmę, yra pagrindinis nustatant karių sveikatos priežiūros prioritetus.

Karo medicinos sistema yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos dalis, nes vadovaujantis Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos teisine baze užtikrinama karių, piliečių, atliekančių konstitucinę pareigą, sveikatos priežiūra, taip pat ir krašto apsaugos sistemos dalis, kur esminė karo medicinos užduotis yra išsaugoti kario sveikatą ir užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą karinių operacijų aplinkoje vadovaujantis NATO nustatytais šalių sąjungininkių medicininės paramos reikalavimais.

Vykdant karines užduotis svarbu, jog karys būtų sveikas ir tinkamas karinei tarnybai. Tinkamumas karinei tarnybai yra ne vien tik ligų nebuvimas tiesiogine žodžio prasme, bet ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, imlumas kariniam rengimui. Teigiama kario motyvacija ir profesionalumas taip pat yra būdas išvengti daugelio sveikatos sutrikimų. Tai svarbu, nes šių laikų kariuomenei keliami daugiau kokybiniai nei kiekybiniai reikalavimai. Atrinkus sveikus ir tinkamus karinei tarnybai karius, pagrindinė karių sveikatos priežiūros užduotis yra palaikyti ir gerinti jų sveikatą. Kariuomenė yra visuomenės dalis, todėl atsižvelgti į nacionalinius sveikatos prioritetus organizuojant karių sveikatinimą taip pat yra būtina, juolab kad karys, baigęs tarnybą, sugrįžta į civilinį gyvenimą. Todėl viena iš kariuomenės užduočių yra sugrąžinti visuomenei ne tik sveiką, bet ir užsigrūdinusį, pilietiškai ir socialiai susiformavusį asmenį.

Kadangi V nacionalinė sveikatos politikos konferencija yra skirta tarpiniam Lietuvos sveikatos programos (1998–2010 m.) įgyvendinimo vertinimui ir tolesnių sveikatos politikos plėtros gairių nustatymui, labai svarbu įvertinti įvairių šalies institucijų reguliuojamų veiklos sričių įtaką visuomenės (atskirų jos grupių) sveikatai ir galimybes organizuoti ar toliau plėtoti įvairių žinybų bendradarbiavimą sprendžiant šalies gyventojų sveikatos problemas.

Organizuojant karių sveikatos priežiūrą bendradarbiaujama su civilinės medicinos tarnybomis. Kaip akivaizdus abipusio bendradarbiavimo pavyzdys yra šaukiamojo amžiaus jaunuolių ir pradinės privalomosios karo tarnybos karių sveikatos priežiūra. Respublikos vaikų ir jaunimo sveikatos problemos turi įtakos krašto apsaugos sistemos funkcijų, susijusių su pradine privalomąja karo tarnyba, vykdymo sėkmei bei išlaidoms. Lietuvoje kasmet apie 24–26 tūkst. jaunuolių nuo 19 iki 26 m. amžiaus turėtų atlikti konstitucinę pradinės privalomosios karo tarnybos prievolę ir todėl turėtų būti patikrinta jų sveikata. Tačiau daliai jų įstojus į aukštąsias mokyklas, kitiems – išvykus į užsienį ir dėl įvairių socialinių aplinkybių, taip pat esant ribotam šauktinių poreikiui, siuntimus į karo prievolės centrų medicinos komisijas gauna mažesnis jaunuolių skaičius.

2005 m. krašto apsaugos sistemos karo prievolės centrų medicinos komisijos patikrino beveik 12 tūkst. šaukiamojo amžiaus jaunuolių, iš kurių tik apie 44 proc. buvo pripažinti tinkamais karinei tarnybai. Pagrindinės jaunuolių sveikatos problemos (apie 35 proc. nuo patikrintų komisijose) yra susijusios su jų psichine sveikata. Toliau seka terapinės (apie 21 proc.) ir chirurginės (apie 20 proc.) ligos. Tokie rezultatai yra realios vaikų ir jaunimo sveikatos būklės atspindys respublikoje. Pažymėtina, kad didelė jaunuolių sveikatos problemų dalis pirmą kartą yra nustatoma tokių medicininių patikrinimų metu krašto apsaugos sistemos įstaigų iniciatyva ir pastangomis, glaudžiai bendradarbiaujant karinėms ir civilinėms valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigoms. Tolesnis bendradarbiavimas šioje srityje neišvengiamas ir būtinas, nes bendrai dirbančių institucijų tikslas yra jaunuolių, kaip visuomenės grupės, sveikatos būklės vertinimas ir išsaugojimas.

Burnos ertmės sveikata – svarbi Lietuvos gyventojų problema. Odontologinės pagalbos organizavimas buvo vienas iš pagrindinių karo medicinos uždavinių jau nuo 1992 metų. Visuose daliniuose, kuriuose tarnauja pradinės privalomosios karo tarnybos kariai, buvo įsteigti odontologijos kabinetai, juose, be teikiamos būtinosios pagalbos ir gydymo, buvo vykdomas ir profilaktinis darbas. Daliniuose tikrinami jaunuolių dantų priežiūros įgūdžiai, tuo pačiu supažindinama su burnos priežiūros ypatumais.

Karinė veikla yra susijusi su padidėjusia traumatizmo rizika. Nelaimingi atsitikimai ir traumos Lietuvos sveikatos programoje yra vadinami Lietuvos nacionaline nelaime, o vienas iš programos tikslų – iki 2010 metų sumažinti mirtingumo dėl traumų skaičių ir nelaimingų atsitikimų skaičių 30 proc. Krašto apsaugos ministerija – Valstybinės traumatizmo prevencijos programos dalyvė – kaip vieną iš šios problemos sprendimo būdų pasiūlė nacionaliniu mastu (NATO šalių kariuomenėse tai yra norma) įdiegti Lietuvoje pažangią Aukštesnio lygio gyvybės palaikymo įvykus traumai (angl. Advanced Trauma Life Support, toliau – ATLS®) metodiką. Tose šalyse, kuriose skubioji pagalba traumą patyrusiems asmenims teikiama vadovaujantis ATLS® principais, mirtingumą dėl patirtų traumų pavyko sumažinti 15-20 proc. Šiuo metu Karo medicinos mokymo centre, kartu su Medicinos universitetu, pasitelkiant įvairių sveikatos priežiūros įstaigų gydytojus ATLS® mokymo kursai yra sėkmingai vykdomi. Taip pat pažymėtina, jog kelių institucijų pastangomis Lietuvoje bus įsteigta nauja paramediko specialybė, reikalinga ne tik kariuomenėje, bet ir šalies gelbėjimo bei greitosios pagalbos tarnybose. Pažymėtina ir tai, kad visi pradinę privalomąją karo tarnybą atliekantys kariai tarnybos pradžioje mokomi higienos normų ir teikti pirmąją pagalbą pagal specialiai parengtą mokymo programą. Galbūt vėliau šie įgūdžiai reikalui esant bus pritaikyti civiliniame gyvenime ir bus išgelbėta ne viena gyvybė.

Krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos sistemų institucijos turi ir daugiau produktyvaus bendradarbiavimo patirties. Aktyviai bendradarbiaujama rengiant ir įgyvendinant Valstybinę ŽIV / AIDS profilaktikos ir kontrolės, Valstybinę lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės, 2004–2008 m. nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos, Valstybinę psichikos ligų profilaktikos, Savižudybių prevencijos, kitas sveikatinimo programas; organizuojant savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės akcijas kariuomenėje ir kt.

2006 m. gegužės 15 d. sveikatos apsaugos ir krašto apsaugos ministrų įsakymu buvo patvirtinta Krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimo su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos ir kitomis šalies institucijomis sveikatos priežiūros srityje strategija, joje išdėstytos bendradarbiavimo sveikatos priežiūros srityje prielaidos, apimančios krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros pajėgumų kūrimą tose srityse, kuriose sutampa interesai, susiję su Lietuvos Respublikos įsipareigojimų NATO įgyvendinimu. Karių sveikatos priežiūros visapusiškumą ir atitiktį NATO norminiuose dokumentuose nurodytiems reikalavimams galima užtikrinti tik Lietuvos karo medicinos sistemos institucijoms glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos ir kitomis institucijomis tose sveikatos priežiūros srityse, kurias pačioje kariuomenėje plėtoti netikslinga. Krašto apsaugos sistemoje nėra antrinio ir tretinio lygio stacionarių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (karo ligoninių), kurios galėtų teikti aukščiausio lygio specializuotas sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau NATO medicinos srities norminiuose dokumentuose išskiriami keturi visapusės medicininės paramos lygiai, vadinami rolėmis. Trečios ir ketvirtos rolių medicininę paramą Lietuvoje galės užtikrinti civilinės ligoninės, vadinamos kariuomenės atraminėmis ligoninėmis, kurios bus atrenkamos vadovaujantis specialiaisiais kriterijais. Panaši sistema sukurta daugelyje NATO šalių. Tokios ligoninės teiks medicinos pagalbą ir įvairių krizių, kada yra didelis nukentėjusiųjų skaičius, atvejais. Todėl reikės sukurti ir išplėtoti bendrą sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo bei valdymo ir paramos asmens sveikatos priežiūros įstaigų sistemą, kurių teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apimtis užtikrintų kvalifikuotas visų profilių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, naujausių technologijų diagnostines galimybes, didelių srautų nukentėjusiųjų priėmimą, rūšiavimą, būtinosios pagalbos teikimą, ligonių, evakuojamų oro transportu, parengimą evakuoti ir priėmimą, konsultavimo telemedicinos kanalais galimybes karinių operacijų, krizių, ekstremalių situacijų atvejais ir priimant NATO šalių pajėgas. Kiti uždaviniai – atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius, bendrai vykdyti mokslines programas ir tyrimus, siekiant gerinti kariams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, valdyti sveikatinimo procesus, koordinuoti bendrą veiklą ekstremalių situacijų atvejais, perduoti ir apdoroti sveikatos priežiūros srities informaciją; mokyti ir bendrai rengti tiek karinį, tiek ir civilinį medicinos personalą valdyti ekstremalias situacijas ir teikti sveikatos priežiūros paslaugas karinių operacijų, krizių bei ekstremalių situacijų metu.

Tikiuosi, kad kaip ir prieš 88 metus sutelkę jėgas budėsime Lietuvos žmonių sveikatos sargyboje, o civiliai medikai, teikdami sveikatos priežiūros paslaugas kariams, prisidės ne tik prie jų sveikatos išsaugojimo, bet ir prie visos šalies gynybinės sistemos stiprinimo.

Ačiū už dėmesį!

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media