Vyriausybė patvirtino pataisas dėl karių savanorių dalyvavimo rinkimuose

Birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo“ 2 ir 36 straipsnių pakeitimo, kuriuo suteikiama galimybė kariams savanoriams dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybų narius. Kartu teisė dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybų narius suteikta ir aktyviojo rezervo kariams, kurie kaip ir kariai savanoriai turi identišką – aktyviojo rezervo kario statusą.

Tačiau išrinkti į savivaldybių tarybas savanoriai turės apsispręsti ar lieka savanorių tarnyboje, ar tampa savivaldybių tarybų nariais. Savanorių karo tarnyba yra viena iš tikrosios karo tarnybos rūšių, o Konstitucijos 141 straipsnyje yra numatytas draudimas asmenims, atliekantiems tikrąją karo tarnybą, būti Seimo ir savivaldybių tarybų nariais.

Taip pat, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Teisės grupės siūlymą, šis Nutarimo projektas bus tikslinamas – teisę dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybų narius siūlant suteikti ir parengtojo rezervo kariams. Šio statuso kariai atlieka nenuolatinio pobūdžio tarnybą dalyvaudami karinio vieneto pratybose ar mokymuose nuo 20 iki 30 dienų per penkerius metus.

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) yra integrali Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų dalis. KASP yra keliamos labai konkrečios užduotys valstybės gynyboje tiek karo, tiek taikos metu, atitinkamai investuojama į KASP karių karinį rengimą, aprūpinimą bei infrastruktūrą. Todėl prireikus, karys savanoris privalo atlikti savo, kaip kario, pareigą.

Kariais savanoriais gali tarnauti 18 – 60 metų amžiaus Lietuvos piliečiai. Asmeniui tapus kariu savanoriu, jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės kario įgūdžių kursą ir vėliau atlieka nenuolatinio pobūdžio tarnybą dalyvaudamas karinio vieneto pratybose ar mokymuose nuo 20 iki 30 dienų per metus.

Nuotraukos aut. srž. sp. Ieva Budzeikaitė