Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
28 29 30 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31 1

 

 

Kariūnai žygyje minėjo Klaipėdos sukilimo metines

2013.01.22
image

 

Minint vienos reikšmingiausių Lietuvos karinės iniciatyvos – Klaipėdos sukilimo 90-ąsias metines, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos IV kuopos kariūnai, vedami Kariūnų bataliono vado mjr. Aido Vasinausko, pagerbė sukilėlius sausio 18–19 dienomis dalyvaudami naktiniame žygyje maršrutu Priekulė–Klaipėda. Žygiuodami Klaipėdos vaduotojų keliais, jie, nors ir lengvesnėmis sąlygomis, įveikė 25 kilometrus ir patyrė išgyvenimus žmonių, kurių dėka dabar Lietuva gali džiaugtis Baltijos jūra.

 

„Gyvename mažoje, tačiau didžiulės pagarbos vertoje valstybėje, kurios istoriniai praeities nuopelnai privalo būti pagerbti ir įamžinti, – kalbėjo kariūnai. – Nuostabus mūsų tautos ryžto ir drąsos pavyzdys yra ir Klaipėdos sukilimas, kuris istorinę Lietuvos atmintį puošia jau 90 metų.“

 

Siekdami atkurti to meto aplinką, kariūnai žygyje dalyvavo su ginklais, keliavo sukilėlių keliais, dainuodami sukilėlių dainas, kurios taip pat padėjo ugdyti jų komandinę dvasią. Visų nuotaika, pasiekus finišą, buvo pakylėta...

Kitą rytą žygio dalyviai prie sukilimo aukų paminklo padėjo gėlių ir tylos minute pagerbė žuvusiųjų dėl Klaipėdos krašto atminimą.

 

Ordino užgrobtoje baltiškoje teritorijoje, šalia išlikusios Nepriklausomos Lietuvos, susikūrė dar viena Lietuva, todėl įsigalėjo ir Mažosios Lietuvos sąvoka, lietuvininkų žemė. Jos šiaurinė dalis buvo Klaipėdos kraštas. Jis po I pasaulinio karo laikinai liko prancūzų žinioje. Dar 1918 metų pabaigoje Mažosios Lietuvos lietuviai oficialiai pareiškė norą susijungti su jau nepriklausoma Lietuvos Respublika.

 

Klaipėdos sukilimo metu 1923 metais, pasitelkus karines priemones ir taktiką, Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Prieš pradėdamas sukilimą, vienas iš sukilimo vadų Ernestas Galvanauskas dėl geopolitinės situacijos ir savo diplomatinių gebėjimų gavo neoficialų Vokietijos ir Sovietų Rusijos pritarimą šiai išsivadavimo akcijai. Ji tęsėsi 11 dienų. Apie 1400 Lietuvos vyrų pasiekė daugiau nei visos to meto diplomatinės iniciatyvos. Apsupta vietinė 250 prancūzų karių įgula pasidavė. Galiausiai, pasitelkus politines priemones, Klaipėdos kraštui buvo suteikta teisė laisvai apsispręsti dėl savo ateities. Sukilimas, kaip vietos gyventojų pastangos susilieti su Lietuva, bendradarbiaujant su jos jėgomis, buvo puikus pavyzdys ugdant lietuvių tautinę savigarbą.

 

Krn. A. Kubiliaus nuotraukos

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media