Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
28 29 30 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31 1

 

 

Kariškas požiūris į sraigtasparnių pirkimą

2012.09.14
image

Siūlome artimiausiame žurnale „Karys“ (Nr. 9) planuojamą publikuoti interviu su Krašto apsaugos ministerijos pajėgumų ir ginkluotės direktoriumi pulkininku Valdu Šiaučiuliu, kuriame pateikiamas kariuomenės eksperto požiūris į paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių įsigijimą

 

Žvilgsnis

 

Kariškas požiūris į sraigtasparnių pirkimą

Ilona Skujaitė

 

Nors diskusijų audra dėl naujų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių siaučia vos mėnesį, kariai prie šio projekto tyliai darbuojasi kelerius metus. Krašto apsaugos ministerijos pajėgumų ir ginkluotės generalinis direktorius plk. Valdas Šiaučiulis pateikia dalykinį požiūrį, kuo naujasis pirkinys būtų naudingas Lietuvos karo aviacijos plėtrai.

KOP sraigtasparnių resurso likimas – Rusijos rankose.

 

– Kodėl buvo nuspręsta pirkti naujus sraigtasparnius paieškos ir gelbėjimo darbams atlikti?

– Dabar paieškos ir gelbėjimo darbus atlieka Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparniai Mi-8T ir Mi-8MTV, pagaminti 1991–1992 metais Rusijos Milio gamykloje. Pagal gamintojų nustatytas taisykles Mi-8T galima naudoti 25 metus, arba skraidyti 18 500 valandų, o Mi-8MTV – 25 metus, arba skraidyti 7 000 valandų.

Mūsų skaičiavimais, turimų sraigtasparnių naudojimo kalendorinis resursas baigiasi 2016 metais. Aviacijoje galioja griežta taisyklė: kai pasiekiamas nustatytas limitas (nesvarbu – metų ar valandų), orlaivio toliau negalima eksploatuoti, kad ir kokia jo techninė būklė, – gamintojas neprisiima atsakomybės. Vadinasi, skraidant tokiu orlaiviu, būtų rizikuojama pilotų ir jų gelbėjamų žmonių gyvybėmis.

 

– Tačiau svarstoma nuomonė, kad sraigtasparnių Mi-8 naudojimo resursą galima pratęsti ir šitaip skraidyti toliau. Ar tai įmanoma?

– Gamyklos išleidžia kiekvieno sraigtasparnio tipo informacinius techninius pranešimus, Rusijoje vadinamus biuleteniais. Juose nurodomas naudojimo resursas metais ir valandomis. Tačiau tokie pranešimai – labiau rekomendaciniai. Yra tokių biuletenių, kurie leidžia pratęsti resursą dar 10 metų, bet tai labiau teorinė nei praktinė galimybė. Be to, iš anksto nežinoma, kiek toks pratęsimas kainuotų. Mes tokių biuletenių net nesame oficialiai gavę iš gamintojo. Naudodami sraigtasparnius, privalome vadovautis techninio paso įrašais – konkrečiai mūsų sraigtasparniams nustatytas 25 metų naudojimo resursas.

Vienintelis būdas pratęsti Mi-8 naudojimo resursą būtų toks: pasibaigus jų eksploatavimo terminui, gamyklos ekspertai, įvertinę sraigtasparnių būklę, turėtų duoti tokį sutikimą ir įrašyti jį į orlaivio pasą. Tačiau toks „sutikimas“ būna su apribojimais. Dar reikia turėti omenyje, kad paieškos ir gelbėjimo darbams naudojami sraigtasparniai skraido virš jūros, druskos bei smėlio poveikis greitina metalo koroziją.

Pabrėžtina – šie sraigtasparniai pagaminti Rusijos gamykloje. Jei dabar nesiimsime jokių su sraigtasparnių pirkimu susijusių veiksmų ir tikėsimės, kad visų Mi-8 resursas bus pratęstas 2016 metais, – ir toliau būsime visiškai priklausomi nuo Rusijos gamintojo valios. Gali iškilti problemų ir dėl sraigtasparnių resurso pratęsimo, atsarginių dalių tiekimo.

 

Ar verta sena technika „vežioti orą“?

 

– Ar sraigtasparniai Mi-8T ir Mi-8MTV iš tiesų tinkamiausi paieškos ir gelbėjimo darbams, kad vertėtų siekti juos naudoti šiuo tikslu ir toliau? Juk tai transportiniai sraigtasparniai, gamintojai nenumatė jų naudoti paieškos ir gelbėjimo darbams virš vandens, – karinės oro pajėgos juos modifikavo ir naudoja iš bėdos?

– Taip, jie eksploatuojami iš bėdos, kaip sakote, nes nebuvo kitos išeities – paieškos ir gelbėjimo darbus privalėjome atlikti. Nors tai gana ginčytinas dalykas, bet transportiniai sraigtasparniai buvo modernizuoti, kad būtų galima skraidyti tamsiuoju paros metu virš jūros, juose įdiegta minimali įranga paieškos ir gelbėjimo darbams atlikti. Modifikavus sraigtasparnius, pakito tam tikri techniniai jų naudojimo parametrai. Be to, sraigtasparniai Mi-8 tokioms užduotims atlikti per dideli, o jų eksploatavimas pernelyg brangus. Jie naudoja daug degalų, iš praktikos įsitikinta, kad dažnai „vežioja orą“, nes paprastai per paieškos ir gelbėjimo operaciją gelbstimi 1–4 žmonės.

Išnagrinėję padėtį, norime įsigyti sraigtasparnių, kurie būtų ekonomiškesni, vidutinio dydžio, skirti paieškai ir gelbėjimui. Konkurso reikalavimuose nustatyta, kad jie bus perkami su visa reikiama įranga, pavyzdžiui, moderniomis radijo ryšio priemonėmis, naktinio matymo, apšvietimo ir pakėlimo, šilumos šaltinius fiksuojančia įranga, paieškos ir meteorologiniu radaru, modernia navigacijos ir automatine valdymo sistema, palengvinsiančia skrydžius virš jūros, tarkime, keliant žmones nuo denio bus daug paprasčiau valdyti kybantį sraigtasparnį.

 

Paieškos ir gelbėjimo skrydžiai virš jūros – vieni sudėtingiausių ir pavojingiausių, per juose įgulos rizikuoja gyvybe. Po 2003 metų Mi-8T tragedijos, kai nukritus sraigtasparniui paskendo 2 karo lakūnai, pasigirdo svarstymų, kad jų gyvybę būtų išgelbėjusios papildomos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, oro pagalvės, kurios leidžia orlaiviui išsilaikyti virš vandens, deguonies balionėliai. Ar, atsitikus nelaimei, naujuose sraigtasparniuose būtų priemonių, kurios padėtų išsigelbėti įgulai?

– Kalbant apie savisaugos įrangą, pirmas dalykas, kurį turės nauji sraigtasparniai, – tai oro pagalvės – nutikus nelaimei jos leis orlaiviui plūduriuoti vandens paviršiuje.

Konkurso sąlygose taip pat nurodyta tokia techninė sąlyga, kad orlaiviai turėtų ir automatinę nelaimės signalo siuntimo sistemą.

 

Ekonomiškas paieškos ir gelbėjimo būdas

 

– Kodėl planuojama pirkti būtent 3 sraigtasparnius? Ar paieškos ir gelbėjimo darbams neužtektų, tarkime, vieno?

– Apskaičiuota, kad vienam paieškos ir gelbėjimo postui optimaliai aprūpinti reikia 3 sraigtasparnių. Vienas turi nuolat budėti – jis bet kurią minutę gali būti iškviestas į nelaimės vietą, antras yra rezervinis, juo atliekami treniruočių skrydžiai ir aplinkosaugos stebėsena, juos naudoja Karinių oro pajėgų pilotai ir technikai, nes budėti turi jau gerai parengtos įgulos, prireikus šis sraigtasparnis galėtų pakeisti pirmąjį. Trečiam sraigtasparniui pagal reglamentą būtų atliekama periodinė techninė apžiūra, jis būtų remontuojamas. Jei turėtume tik vieną arba du sraigtasparnius, jiems sugedus negalėtume užtikrinti paieškos ir gelbėjimo darbų 24/7 režimu.

 

– Paieška ir gelbėjimas yra taikos meto užduotys. Kodėl būtent kariuomenė imasi jas atlikti. Juk tai galėtų daryti ir Vidaus reikalų ministerijos institucijos, pavyzdžiui, Valstybės sienos apsaugos tarnyba – ji turi modernius sraigtasparnius „Eurocopter“?

Kariuomenėje jau yra sraigtasparnių parkas, būtinas karinėms užduotims atlikti. Galvojant valstybiškai ir taupant lėšas, ekonomiškiau išlaikyti vieną parką vietoj kelių,

kad tos pačios įgulos ir techninis personalas atliktų tiek karines užduotis, tiek paieškos ir gelbėjimo funkciją. Bet kuriuo atveju karinio sraigtasparnio įgula turi praskraidyti 120 valandų per metus. Tad ji gali atlikti ir paieškos bei gelbėjimo, aplinkosaugos darbus? Taip būtų taupomos valstybės lėšos, nes nereikia papildomos infrastruktūros, naujų lakūnų, kito aptarnaujančio personalo, techninių bazių.

 

Naujas pirkinys – žingsnis modernizuojant sraigtinių orlaivių parką

– Naujuosius sraigtasparnius ketinama įsigyti iš Europos Sąjungos (ES) lėšų. Vadinasi, bus labai aiškiai nurodytos funkcijos, kurias sraigtasparniai galės atlikti. Kokios jos?

– Iš ES lėšų įsigyti sraigtasparniai galės būti naudojami atlikti dviem funkcijoms – paieškos ir gelbėjimo darbams bei aplinkosaugos stebėsenai, pavyzdžiui, bus stebimas Baltijos jūros, Kuršių marių, Kauno marių paviršius, ar nėra išsiliejusios naftos, bus žiūrima, ar nėra nelegaliai kertami miškai, atliekama gaisrų stebėsena. Aplinkosaugos funkcijų sąrašas gana ilgas ir įvairus, bet Aplinkos ministerija supranta, kad pirmenybė bus teikiama paieškos ir gelbėjimo darbams.

 

– Jei 3 naujų sraigtasparnių nebus galima naudoti karinėms užduotims, kokias dabar atlieka Mi-8, pavyzdžiui, karių transportavimas, medicininė evakuacija, kaip šis pirkinys prisidės prie karo aviacijos kovinių pajėgumų stiprinimo?

– Už ES lėšas perkami nauji sraigtasparniai naudingi Karinėms oro pajėgoms, nes skraidydami su šiais sraigtasparniais karo lakūnai galės išlaikyti savo kvalifikaciją – jie privalo praskraidyti tam tikrą skaičių valandų per metus. Taigi šie sraigtasparniai leis ne tik išlaikyti lakūnus, bet kartu turėsime ir parengtą techninį personalą sraigtasparniams prižiūrėti. Paieškos ir gelbėjimo darbams skirta techninė bazė ir parengtas personalas pravers ateityje, kai, atėjus geresniems laikams, galėsime įsigyti sraigtasparnių karinėms reikmėms. Todėl šis pirkinys yra žingsnis į priekį modernizuojant sraigtinę Lietuvos karo aviaciją.

 

Konkurso nugalėtojas turėtų būti žinomas šiemet

 

– Kokiame etape šiuo metu yra sraigtasparnių pirkimo projektas?

– Pirkimo konkursas yra paskelbtas, rugsėjo pabaigoje gausime pasiūlymus iš gamintojų. Svarstymas ir derybos gali trukti porą mėnesių, kol paaiškės konkurso laimėtojas. Planuojama iki metų pabaigos su juo pasirašyti sutartį.

 

– Kai pirkti 3 transportiniai lėktuvai „Spartan“ – kol kas naujausias mūsų karo aviacijos pirkinys – iš karto buvo neįsigytas lėktuvo priežiūros logistikos paketas. Ar šiuo atveju istorija nepasikartos?

– Pamokos išmoktos, į sraigtasparnių pirkimo sutartį įtrauktos sąlygos dėl sraigtasparnių priežiūros.

 

– Jeigu viskas gerai, kada naujuosius sraigtasparnius pradės naudoti Karinės oro pajėgos?

– Pasirengusi pirmojo sraigtasparnio įgula turėtų pradėti tarnybą 2014 metų antrąjį pusmetį. ES lėšomis įgyvendinamo projekto terminai griežti – iki 2015 metų pabaigos projektas turi būti visiškai įvykdytas.

 

Nuotr. aut. – A. Tamošiūnas (KOP)

2012-09-18 07:00

žmogus

Labai jau silpni argumentai. Panašu, kad tai civilioko išvedžiojimai, o ne rimto kariškio eksperto aiškinimai...taip ir liko nepagrįsta kodėl reikia tų sraigtasparnių...
2012-09-16 11:13

Dėdė

Tai ir tie kariniai mokymai,į kuriuos visokiomis lengvatomis viliojami žmonės.Kas iš to,jei nėra paruoštos bazės galimiems neramumams,kur tu sugaudysi tuos karo prievolininkus,kai pasaulis mums atviras.Apie naujų generolų veisimą jau nekalbu.Neturės JAV ir Vokietija tiek eilinių,kad galėtų leist mūsų generolams komanduot.
2012-09-16 11:10

Dėdė

Vidmantai,yra tiesos jūsų komentaruose.Tiesiog,žvelgiant plačiau,matosi visiškas vizijos ir ateities nematymas ir nesuvokimas,vykdomi stichiški sprendimai.Bėda ta,kad tai silpnina ne tik mūsų karines pajėgas,bet ir valstybę,jos autoritetą.O tokių sprendimų-apstu.
2012-09-16 10:18

Vidmantas

Ar baisu būtų, kad oro funkcijas vykdytų išplėtoto Oro operacijų padalinio pilotai? Argi tokie neaptarnautų jiem priskirtų orlaivių, pasidalindami tas oro valandas? Nedaug pilotui skirias sraigtasparnis, saugantis sieną ir gelbėjantis jachtininkus, žvejus, degančios Achemos darbininkus, karius kovinėm sąlygom. Naikinti taikinius karys išmoks koviniame parengime.
2012-09-16 10:08

Vidmantas

KAM OSIL neviskas.Nėra „LR OSIL“? "Pirksime", „gamintojas pratęs naudojimo terminą". 1 ministerijos lygio pamąstymai(?) Per 22 metus Kaune turėti remonto-gamybos pajėgumai jau kada galėjo būti išvystyti iki projektavimo lygio. Ir ne kiekvienas batalionas ir ministerija sau turėtų pirkt ir remontuoti orlaivius?!
Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media