Grįžti į pradinįSvetainės medis   English Neįgaliesiems Mobili versija

nuoroda kariuomene     

 

KAS įvykių kalendorius

P A T K P Š S
28 29 30 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31 1

 

 

Gegužės 14 d. minėjome 1954 metų UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos pasirašymo Hagoje 55-ąsias metines

2009.05.15
image

Lietuvos krašto apsaugos sistemos specialistai turi būti pasiruošę įgyvendinti tarptautinį susitarimą, numatantį kultūros vertybių apsaugą per ginkluotus konfliktus. Šalia tradicinės misijos ginti šalies teritoriją nuo išorės agresijos, kariuomenė turi prisidėti gelbstint kultūros paveldo objektus.

 

„Nuo neatmenamų laikų kovojome ne tiek norėdami apginti savo gyvybes, bet apsaugoti protėvių dvasios turtus, apie kuriuos mums byloja praeitis", - prieš daugiau nei pusę amžiaus sakė žymus lietuvių visuomenininkas dailininkas Petras Tarabilda, agituodamas tautiečius prisijungti prie Rericho pakto - pirmojo dokumento, skirto išsaugoti kultūros vertybes karo metu (tarptautinė bendruomenė jį priėmė 1935 m. balandžio 15 d. Vašingtone).

Rericho paktas tapo pagrindu 1954 m. Hagoje pasirašytai UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijai, dažniausiai vadinamai tiesiog 1954 m. Hagos konvencija.

 

Prie UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos Lietuva prisijungė daugiau kaip prieš dešimtmetį. Pirmasis konvencijos protokolas ratifikuotas 1998 metais, antrąjį protokolą Lietuva ratifikavo 2001 metais. Konvenciją pasirašiusios šalys įsipareigojo gerbti ir saugoti pasauliniam ir kiekvienos tautos paveldui svarbias kilnojamąsias ir nekilnojamąsias vertybes, nenaudoti jų kariniams tikslams, apsaugoti vertybes nuo sunaikinimo, vagysčių, grobstymų ir vandalizmo aktų ginkluotų konfliktų metu.

 

2004 metais Lietuvos kariuomenėje įsteigta kultūros vertybių apsaugos specialisto pareigybė. Pagrindinė šias pareigas einančio tarnautojo užduotis yra koordinuoti ir užtikrinti konvencijos įgyvendinimą krašto apsaugos sistemoje. Siekiant kuo plačiau krašto apsaugos sistemoje skleisti žinias apie kultūros paveldą, kultūros vertybių apsaugos specialistas skaito paskaitas kariškiams, išvykstantiems į tarptautines misijas. Mokymų metu aiškinamos ir nagrinėjamos UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos ir jos dviejų protokolų nuostatos, kariams daug pasakojama apie šalių, į kurias ruošiamasi vykti kultūrinį palikimą.

 

Ši veikla ypač svarbi, vykdant Lietuvos misiją Afganistane. Goro provincijoje, kur veikia Lietuvos vadovaujama provincijos atkūrimo grupė, išliko 12 amžiuje pastatytas Džamo minaretas. Jis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą. 2007 ir 2008 m. Goro provincijoje surengtos profesoriaus Aleksiejaus Luchtano vadovaujamos ekspedicijos atrado maždaug keturias dešimtis iki šiol nežinomų kultūros, istorijos ir archeologijos paminklų. Vilniaus universiteto dėstytojas, prof. A. Luchtanas geranoriškai bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene, dalinasi patirtimi iš ekspedicijos Afganistane.

 

 

Siekiant efektyviai vykdyti kultūros paveldo objektų apsaugos ir gelbėjimo darbus, Krašto apsaugos ministerija 2007 metais parengė ir krašto apsaugos ministro įsakymu patvirtino Ginkluotųjų pajėgų dalyvavimo gelbstint kultūros paveldo objektus instrukciją, pagal kurią numatomi veiksmai, kaip esant ekstremaliai situacijai turi būti gelbėjami paveldo objektai, įtraukti į išskirtinę kultūrinę vertę turinčių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašus. Nekilnojamojo kultūros paveldo sąraše įrašytos vertybės turi būti žymimos sutartiniais ženklais - mėlynos ir baltos spalvų skydu. Jos (šiuo metu yra paženklinta 19 objektų) bus nurodytos topografiniuose žemėlapiuose, spausdinamuose Karo kartografijos centre. Lietuva yra sudariusi sąrašą ypatingą vertę turinčių kultūros paveldo objektų, į kurį įtraukta 19 statinių ir 35 archeologinės vietovės bei 3 Pasaulio paveldo objektų sąrašui priklausantys objektai: Vilniaus senamiestis, Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, Kuršių nerija. (žr. nuorodą http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=292439)  

 

Minėtoje instrukcijoje yra numatyta, jog Lietuvos kariuomenė, esant ekstremalioms situacijoms, turėtų vykdyti svarbiausius nekilnojamojo kultūros paveldo gelbėjimus darbus: nuo judėjimo maršrutų ir darbų vietos žvalgybos iki paveldo objektų ar šalia jų įsiplieskusių gaisrų gesinimo darbų; nuo sugriautų ir užverstų paveldo objektų atkasimo darbų iki sprogmenų paveldo objektuose nukenksminimo, užterštų paveldo objektų nukenksminimo ir t.t.

 

Lietuvos kariuomenė prisideda prie kultūros vertybių išsaugojimo ateities kartoms ir taikos metu. Vienas pavyzdžių - 2005 metų liepos mėnesį vykęs Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios Maišiagaloje išminavimas. Septynių išminuotojų komanda iš restauruojamų maldos namų sienų ištraukė ir sunaikino šešis artilerijos sviedinius, vieną artilerijos gilzę. Sprogmenys buvo be sprogdiklių, tačiau viename jų įmontuota sprogiosios medžiagos. Kariai nustatė, kad sprogmenys yra Pirmojo pasaulinio karo laikų. Kiek vėliau Dūkštų kaime kariai išminuotojai išgelbėjo Šv. Onos bažnyčią -iš sienų buvo ištraukta dešimt įvairaus kalibro sprogmenų, įmūrytų 8-25 metrų aukštyje.

 

Už kilnojamųjų paveldo vertybių sąrašų sudarymą atsakingi svarbiausi Lietuvos archyvai ir centriniai muziejai. Kol kas šis sąrašas dar nėra parengtas, taip pat svarstoma, kokiais kriterijais remiantis būtų galima išskirti ypatingą vertę turinčias kilnojamojo paveldo vertybes. Išryškinus labiausiai neįkainojamus Lietuvos kultūros perlus, tarnybos turės specialiai paženklinti šių objektų pakuotes, kurias ekstremalios situacijos metu jas būtų galima išgabenti specialiais maršrutais į saugyklas. Jos numatytos įsteigti svarbiausiuose Lietuvos archyvuose, bibliotekose.

 

 „Žmogų apibūdina ne tai, ką jis veikia, bet, kaip jis tai daro. Šį principą galime pritaikyti kiekvienam žmogui, tarp jų ir ginkluotųjų pajėgų atstovams, vadams ir eiliniams. Kaip bebūtų gaila, tačiau skaudi patirtis rodo, kad karai ir toliau nepaliauja griovę didingiausių žmonijos kūrinių. Ginkluotosioms pajėgoms dalyvaujant kariniuose veiksmuose - labai svarbu yra savanoriškas humanizmas, praktikuojamas kiekvienoje gyvenimo situacijoje, o ypač tokiuose skausmo židiniuose kaip ginkluotų konfliktų zonos ar stichinių nelaimių nusiaubti kraštai", - sako Vilda Čelnaitė, Lietuvos kariuomenės kultūros vertybių apsaugos specialistė.

 

 

Komentuokite
Krašto apsaugos ministerija pasilieka teisę pašalinti komentarus, įžeidžiančius žmogaus garbę ir orumą, skatinančius tautinę, rasinę, religinę nesantaiką, skatinančius smurtą.
Vardas
El. paštas
Komentaro tekstas
Apsaugos kodassecimg

 
Biudžetinė įstaiga, kodas Juridinių asmenų registre 188602751.
Totorių g. 25, LT-01121 Vilnius, tel. 8 (706) 70750, faks. (8 5) 264 8517, el. paštas [email protected]
PVM mokėtojo kodas LT100001016116
© Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
Sprendimas: Fresh Media